Bęn Frans frį Asisi

Herra, notašu mig til žess aš śtbreiša frišinn žinn!

Žar sem er hatur, lįttu mig sį kęrleika,

— žar sem er misgerš, fyrirgefning,

— žar sem er efi, trś,

— žar sem er örvęnting, von,

— žar sem er myrkur, ljósi,

— žar sem er hrygš, gleši.

Ó, himneski herra, hjįlpašu mjer ekki aš leita huggunar, en öllu heldur aš hugga.

Ekki aš vera skilinn, en öllu heldur aš skilja.

Ekki aš vera elskašur, en aš elska.

Žvķ aš žegar vjer gefum, öšlumst vjer sjįlfir.

Žegar vjer fyrirgefum, er oss sjįlfum fyrirgefiš.

Žegar vjer deyjum sjįlfum oss, fęšumst vjer til eilķfs lķfs.

 

Frans frį Assisi.

Ķslensk žżšing birtist ķ tķmaritinu Noršurljósiš įriš 1945[1] : Góšan sunnudag kęru vinir.

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband