Fjórši sunnudagur ķ Ašventu

Lķtiš barn kom kom inn ķ herbergi, Meš tįrin į augunum sagši žaš: "Mér finnst ekki gaman žegar slökkt er į ykkur".

Žį svaraši fjóšra kertiš: "Ekki vera hrętt, kęra barn. Mešan ljós er į mér getum viš kveikt į hinum kertunum. Ég heiti von". Žaš var glešisvipur į andliti barnsins žegar žaš notaši ljósiš į vonarkertinu til žess aš kveikja į kęrleikskertinu,trśarkertinu og frišarkertinu. Aš žvķ loknu sagši barniš viš sjįlft sig: "Nś geta jólin komiš ķ alvöru".innocent

Fyrir 40 įrum orti norski rithöfundurinn Sigurd Muri um ašventukertin fjögur sem kallast "Na tenner vi det forste lys"

Lilja Sólveig Kristjįnsdóttir žżddi ljóšiš, VIŠ KVEIKJUM EINU KERTI KERTI Į:

Viš kveikjum einu kerti į .

Hans koma nįlgast fer

sem fyrstu jól jötu lį 

og Jesśbarniš er.

Viš kveikju tveimur kertum į 

og komu bķšum hans,

žvķ Drottinn sjįlfur soninn žį

mun senda ķ lķking manns.

Viš kveikjum žremur kertum į,

žvķ konungs bešiš er,

žótt Jesśs sjįlfur jötu og strį,

į jólum kysi sér.

Viš kveikjum fjórum kertum į.

Brįtt kemur gesturinn,

og allar žjóšir žurfa aš sjį,

aš žaš er frelsarinn.

 

(Vķsindavefurinn)


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband